Visose pasaulio kultūrose galima rasti tą patį fenomeną: patenkintus vaikus, kurie grojant muzikai su didžiausiu džiaugsmu šoka ir dainuoja. Tas džiaugsmas ir susižavėjimas muzika ir šokiu yra nepriklausomas nei nuo amžiaus, nei nuo intelekto, galimybės suvokti aplinką, negalių ar kitų veiksnių. Muzika ir šokis - tarsi universali kalba - vienaip ar kitaip pasiekia kiekvieną žmogų.
Muzika ir šokis/judesys gerina:
Fizinius įgūdžius
Kognityvinius įgūdžius
Socialinius ir emocinius įgūdžius
Muzika ir garsai daro didelę įtaką vaikams net ir prieš jiems gimstant. Mamos balsas, dainos, čiūčiavimas vienas geriausių būdų nuraminti vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jis atsimena mamos balsą dar iš to laiko, kai buvo jos pilvelyje. Dainavimas, tikrąją to žodžio prasme, yra tarsi emocinė garsų vonia.
Elementarus vaikų poreikis - yra pažinti pasaulį, suprasti turinį per muziką ir judesį, mokytis su visais pojūčiais. Kadangi ši muzikos ir šokio kombinacija yra tokia plati, užsiėmimų metu paruošta informacija yra nenuobodi, vyksta nuolatinė kaita, vaikai nepervargsta. Užsiėmimai apima komunikaciją, interakciją, fantaziją ir kūrybą, lankstumą, jautrumą, kurie išgyvenami su muzikos ir judesio pagalba. Tai sukuria harmoniją vaikų reakcijoje ir veiksme, padeda pašalinti praktikavimosi stresą.
Muzikos ir šokio lavinimas, kai melodija, ritmas, išraika, dinamika, formos pereina į judesį, suteikia labai platų vystymosi spektrą. Jis taip pat labai stipriai paliečia socialinius aspektus. Per fizinį lavinimą, aplinkos suvokimą ir kontroliavimą vedama tiek prie asmeninės kūrybinės veiklos ir tobulėjimo, tiek prie socialinės ir bendros veiklos, bendrumo jausmo.
Viso mokymosi pagrindas vyksta per kūną ir judesį. Ir tam impulsą gauname iš muzikos. Muzikos klausymas, įvairių paprastų instrumentų kaip ksilofono, barškučių, būgnelių išbandymas, susipažinimas su skirtingomis priemonėmis padeda vaikams kurti savas idėjas, atrasti kažką naujo ir eksperimentuoti. Dažnai iš pradinės idėjos išsivysto nauja, kūrybinga, fantazijos pilna veikla, kuri vaikus dar labiau sudomina ir skatina žaisti. Ši kūrybinė veikla padeda vystytis saviugdai, savarankiškumui, intelektui bei asmenybei.
Sensomotorinis muzikos pritaikymas judesyje yra pagrindinis šio lavinimo aspektas. Teisingas tempas, garso perteikimas judesiu, kūno formų sudarymas ir jų keitimas, regavimas į skirtingus garsus skatina pojučių koordinaciją tarpusavyje bei motorikos vystymąsi.
Plačiau apie sritis, kurios lavinamos muzikos ir šokio pamokose:
Muzikalumo pagrindai - ritminis grojimas skirtingais instrumentais, taip pat jais eksperimentuojant, naujų garsų ir galimybių ieškojimas, atradimas. Dainavimas, muzikos reiškimas judesiu lavina ne tik muzikalumą, bet ir asmenybę, leidžia perteikti skirtingas emocijas. Įvairių muzikos kūrinių, skirtingų garsų, skirtingos dinamikos klausymas lavina vaikų klausos aparatą bei skatina būti pastabesniais.
Intelektas - pamokose skatinami sensoriniai, motoriniai, kognityviniai bei kalbos įgūdžiai. Eksperimentavimas ir improvizacija – vieni svarbiausių pamokos aspektų – per smalsumą ir pozityvias emocijas lavina kūrybiškumą bei intelektą. Taip pat ugdomas socialinis intelektas: atliekant užduotis dviese ar didesnėse grupėse, skirstant eilės tvarką, kada kas daroma ir pan.
Koncentracija - skirtingų įdomių veiklų pasiūla, lydima teigiamų emocijų, sudomina vaikus ir įtraukia. Žaidimo forma, veikiant vaikiškam smalsumui, vaikus dar labiau sutelkia bei motyvuoja.
Improvizacija - kiekvienas vaikas savo kūrybiškumo potencialą atranda veikiant fantazijai, eksperimentuojant, improvizuojant judesiu, kalba, balsu, instrumentais ir kitomis edukacinėmis priemonėmis. Vaikai patiria, kaip realizuojamos jų idėjos - tai pozityviai veikia asmenybės vystymąsi.
Kalba – muzika ir kalba yra glaudžiai susiję mūsų smegenyse. Ne vieno tyrimo metu buvo įrodyta, jog dainavimas gali turėti labai didelę įtaką kalbos vystymuisi. Muzikos ir šokio pamokose kalbos vystymasis ugdomas per dainavimą, dainų tekstų kartojimą, rimavimą ir viso to jungimą su judesiu. Ritminis kalbėjimas ypatingai vysto įgūdžius, padedančius skiemenuoti, gali padėti net disleksijos atveju.
Bendrai visi pojūčiai - matymas, klausymas, judesys, lietimas, pusiausvyra ir laikysena – skirtingomis žaidimo formomis lavinami muzikos ir šokio pamokose. Įvairios edukacinės priemonės naudojamos pamokose vaikų lavinimui: instrumentai, virvės, kamuoliukai, skraistės, akmenukai, lapai, figūrėlės ir ne tik.
Mokslininkai ir toliau tiria šių muzikos ir šokio sričių įtaką vaikams ir kitoms amžių grupėms.
Šaltiniai:
„Sport für den Geist“ (Ayan, Steve in: Gehirn & Geist Mai 2009, psl. 20- 23)
Kalcher, Anna Maria (2008): Wundermittel Musik? Musikerziehung und ihre möglichen Nebenwirkungen. In: Unsere Kinder. Fachzeitschrift für Kindergarten- und Kleinkindpädagogik. Nr. 2/2008. 63. Jg., psl. 2-9.